Žiemos metas, apmąstymu laikas

 

Žiema – tai laikas, kai miega gamta. Tai laikas, kai mes galim pažvelgti į save, į mūsų atliktus darbus, išsamiai išanalizuoti tai ką mes dar nepadarėme ir tai ką mes galim padaryti. Metas susivokti „kur mes esam”, ” dėl ko” ir „ar mums to reikia”?

Neabejoju, kad daugelis iš Jūsų nežinos ar neturės atsakymu į šiuos klausymus. O kodėl? Ar Jums nerūpi Jūsų gyvenimas, ar Jus paprasčiausiai apie tai net nesusimąstėt, ar tiesiog Jus pripratot daryti ir sakyti tai ką nori išgirsti, matyti kiti, pripratot gyventi kitų gyvenimus…?

Dabar kaip tik geriausias periodas, kai galit tai pakeisti.
Kiekvienas iš Jūsų kaip snaigė, esat individualus, su savo „raštais”, su savo emocijom, elgesiu, antgamtiniais sugebėjimais. Bet… mes tai slepiam nuo savęs, nuo kitų. O kam? Tai gali ne tik padėti mums būti sveikais, praplėsti mūsų akirati, leisti mums gyventi taip kaip mes norim, daryti tai ką mes norim, būti ten ir su tais su kuo norim, gyventi laimingai be visų primestu ir prigalvotu problemų, rūpesčių ir pan.

Aš siūlau Jums pradėti nuo vienos dienos, kuri bus skirta tik Jums. Pragyvenkite tą dieną prasmingai, taip, kad būtų ką prisiminti, kad iš šiuos dienos Jus gautumėte tai, kas padės Jums pažinti save, tobulėti ir Jus negalvotumėte ką apie Jus pagalvos kiti. REALIAI – taip reikia gyventi visada. To Jums ir linkiu!

[powr-comments id=bd18bb66_1518373183]